[BLOGAS] F`Costello Apmastymai.

[Floyd Costello 1]

Realiai seniai rašiau, priežastys buvo paprastos - nė vieno skaitančio, nebuvo kam būtų įdomu. Daviau pažadą vienam žaidėjui, net nežinau ar jis dar čia, bet tikiu juo, tikiu, kad jis dar skaitantis:) nebūtina rašyt, skaitimas yra rašymo dalis, m ? Esu išvykęs į tolimą kelionę, kiek ji tęsis - nenumanau. Jau nuo vaikystės troškau išvykt iš savo mažo miesto, norėjau būt ten, kur mačiau kitus visada apsuptus šurmlio. Neneigsiu, bet jau klydau nuo vaikystės. Dabar esu visiškai svetimas, esu tiesiogine žodžio prasme - svečias planėtoj. Kad ir kaip čia viskas susiklostė, turiu daugybę liudnų dienų, nesiskundžiu, bet jos būtinos. Pasiilgšau namų, pasiilgau savo fam, nes vaikštant svetur, kiekvienas žingsnis būna silpnas. Jaučiu, kaip minant žemę, ji yra svetima, tiesiog "šios gatves ne mano, šias gatves aš sapnavęs"...:) gyvenimas sukasi, kažkiek esu skendęs rutinoje, bet nenumaldomai artėja diena, kai vėl pamatysiu pačius brangiausius veidus. Nors laikas šiuo metu, kažkur pasiklydęs ir stovi vietoje, bet visada žinau, kad jis bėga lyg upė. Per šį gyvenimo etapą, pasikeičiau neatpažįstamai, tai jaučiu net pats. Turiu neįtikėtinai daug laiko apgalvoti mintis, o mintys čia - niekada nesibaigia, taip susidarai vaizdą, kartais, o gal net dažnai susidarai tokį vaizdą, kuris yra blogiausias sprendimas tavo gyvenime. Realiai visada rašiau apie tam tikrus dalykus su moralu, norėjau rasti ką nors, kas mane pilnai supranta. Šį kartą kiek kitaip. Žadu pakeisti pasaulį, skamba juokingai, bet aš tą padarysiu, pakeisiu savąjį. Matau daug veidų, matau žmonių tikslą, matau savo bendraamžius ir pagalvojęs į tolimą ateity, aš matau tik vieną baigtį, kaip ir pas jus visus. Pas vienus studijos, kiti darbuose, vieni ieško laimės kitais būdais. Bet jų visas tikslas - surasti, pabaigti, išmokti. Bet paskutinės sekundės, kokios jos gali būt ? Nežinau kodėl, esu labai nusivylęs gyvenimo sukurta rutina, kurioje mes esame visi. Darbas ir tam tikras pasiekimas gyvenime - bevertis. Tiesiog, turiu klausimą, jei pasieksi viską gyvenime, turėsi daug pinigų, žmoną, būsi laimingas, nes gyveni kažkieno kito sukurtame pasaulyje ? Nemanau. Turbūt teigiamai atsakytų tik tas, kuris niekada nemąsto apie kažką daugiau. Kam toks gyvenimas, tas nuolatinis maratonas? Esi protingas, tai nėra blogai, turėti pinigų, taip pat nėra blogai. BET. Galiu drąsiai teigt, atėjus laikui iškeliaut, tave apims didžiausias liūdesys gyvenime, kodėl ? Neįsivaizduoju, tiesiog tuo tikiu. Nenoriu gyventi ties tuo, ką mačiau visą gyvenimą ir kas mokė mus taip gyvent. Kursiu savo kelią, darysiu daugybę kitų dalykų nauju budu. Aš nebėgsiu ties universitetu, nebėgsiu ties žmona, nebėgsiu ir ties vaikais, kol nerasiu atsakymo, kaip mirti su šypsena ir mirti be nusivylimo. Nežinau kodėl žmonės galvoja ir kalba apie kitus, kurių jau nėra, labai gražiais žodžiais. O, jis buvo protingas, kitas buvo su*cenzūra*as "bajorų" giminės palikuonis. Šiuo metu nematau tikslo gyvent taip bevertiškai. Turiu pasaulį, gavau progą, atrasiu galimybę ja pasinaudot, nes tuo tikiu, tikiu savimi. Kaip bebūtų gaila, tiesiog neišeina parašyt taip, kaip susidėliojau viską mintyse ir kokiu dabar keliu judu. Tiesiog, užvedžiau į temą, apgalvokit, ar tikrai būsit laimingi, gyvenimą paskirstę į tam tikrus etapus, geriausią jau apturėjau, jis buvo - vaikystė. Šį kartą, stengsiuosi gyventi kitiap, kad nereikėtų padalinti ir taip mažai turimo laiko - vėjams. Nenoriu atiduot dešimt metų mokslams, nenoriu atiduot dvidešimt darbui. Kas iš to, jei gale kelio, mano paskutinis žodžiai bus susiję su molėkulėm ir skaičiais. Niekada jais netikėk, skaičiai tik iliuzija, mokslas mano akimis tikrai ne į šviesią atiety, turim ir taip daug robotų, lai duosiu jiems progą ir pažiūrėsiu ką jie nuveiks ateity. Geros dienos, gero kelio ieškojimo, būkit savimi:)

 

Pamečiau kelią ties kuriuo keliavau.

Dalis apie tai ko iš ties visiem trūktų gyvenime - žmogiškumo. Ha, paskaitei šiuos žodžius ir išjungei ? Apie tuos ir pakalbėsim. Visuomenės taisyklės, mokykla, namai ir rutina tuo ir gyvenam, uknow ? Esam tarnai - visi. Netiki ? Išjunk internetą ir nebeskaityk. Įrodysiu ir pateiksiu daugybė argumentų. Kiekvienam aktuali tema šiuo metu - rinkimai. Žmonės balsavo tikėjo/tiki. Viskas gerai jie - mąsto. Bet. Nežinau keliose apygardose, jau perskaičiuojami balsai ir pasipylė straipsniai apie korupciją. Š tai, kas tikėjo, balsavo ir ką gavo ? - Tokius straipsnius, bet kame įdomiausias aspektas, kad po tokių skandalų, po kelerių metų, partijos vėl skatins balsuoti. Trukt už vadžių, vėl nuo pradžių. Balsavimai, kaip mes [ žmonės ] su jūrų kaukėm - apgaulingi. Ir galiausiai pereinam prie to, ką norėjau iš tiesų pasakyt. Gyvenime susidūriau su didelėmis problemomis ir dar labiau prasiplėčiau mąstymą. Kiekviena gyvenimo akimirka, dalelė gali pakeist viską į blogą arba gerą, kaip bebūtų kiekvienas veiksmas, kažką keičia. Labiausia gaila, kad mes turime VISADA rinktis. Nesvarbu ką, ar Mc`Donalde tarp "Sprite" ir "Colos", veiksmus - daryti arba ne, leistis arba nesileisti. Kodėl gyvenimas neduoda galimybių. MES VISI. Atsiradom, gavom charakterį, vardą, tėvus, bet ko mums nedavė - paprastumo, tikslo, juk ne vienas iš jūsų esat pasimetęs (žinau, kad neigsit, bet esat) Esam visi broken, bet skirtingai, vieni pasikėlę spjaudo ant galvų kiti skęsta jūrose. Ir žinai, sistema pasakys - kad čia gyvenimas ir taip turi būt. O aš iš kitos planetos - nesutinku. Turbūt atsiras daugiau bendraminčių, kad ir neatsirastų, nenusivilčiau. Tarnaujam sistemom, tarnaujam kitiem, tarnaujam viskam, ką mums duoda. Dauguma jūsų tarnauja mokyklai. Ir aš nežinau ar čia tikrai gerai ar tikrai blogai, nes pats atsakymo dar neradau. Vieni į ją einat dėl savęs, kiti einat dėl tėvų, o kiti galbūt turit ir kitų priežasčių į ją eiti. O dabar, jei pagalvotumėt, kokie trumpalaikiai čia esat ?( Jokiu būdų nesakau, kad viską mestumėt, eikit į mokyklas ir tarnaukit, nes kitaip gyvent neišeis ) Bet galima neatiduot tiek visko, kad taptum tarnas, gali laužyt rėmus, neakivaizdžiai, bet galima. Visa šito esmė, kad sistemą kažkas sukūrė, tad galima sugalvot būdų kaip ją ir aplamdyt. Sistema nėra gerai, švietimas brenda į šoną ir labai stipriai. Vaikystėj norėjot būt kažkuo, kur jūsų tikslas dabar ? Linkiu atrast tikslą ir nebekreipt tiek daug dėmesio į šonus, pereikit labiau prie to, ko jūs tikrai norite, nebeklaidžiokit vingiais, kurie neveda jūsų tiesiai. Tą patį darykit ir su rutina, kiekvieną dieną, nukrypkit kitur, padarykit ką nors kitą ir užtrukit ilgiau kažkur, kad galėtumėt pasidžiaugt laiku ir aplinka. O labiausia ką norėčiau, kad skleistumėt nors kažkiek, nesvarbu ar būsit pamatytas ar nebūsit, tai gerumą žmonėm. Nebebūkit surūgę ir pikti su kitais, būkit geri, nuoširdūs ir draugiški. Nebe daug juk liko visiem šių savybių, vis mažėja ir mažėja, tad atgaivinkim kas gyvenime ir yra svarbiausia - žmogiškumas... 

 

Žvelgiant apverstomis akimis į viską...

Antraštė kiek ir įdomi, bet atspindės temą. Rašau kas lenda į galvą ir nesvarbu kiek iš jūsų skaitančių visas šis reikalas patiks. Bet anyway, jei klausyčiau ką sakot, nebūčiau kas esu, nebūčiau - savim. O dabar šiek tiek apie viską kas gali sutrupėt bet kurią sekundę. Apie mus, žmones, jausmus... Būna gyvenime etapų ir staigių momentų, kai viskas pradeda byrėt ir visos problemos, kurios slėgė po truputį susijungia į vieną dideli dideli ratą. Tarkim pamąstymui ir šių sakinių įsivaizdavimui paimkite pavyzdį - jūs išvykstate toli nuo visų. Ir dabar pats svarbiausias momentas ką noriu pasakyt, pagalvokit. Labai artimi žmonės, nuostabios draugų šypsenos, kurias matote ko ne kiekvieną dieną, paspaustos rankos draugams, apkabinimai, šeima, šiluma. Ir vieną dieną viskas baigiasi, viskas lieka jūsų prisiminimuose, širdyje. Skaitydami gerai pagalvokit, kokie yra brangūs momentai gyvenime, jie yra nemokami, bet tuo pačiu - patys geriausi. Ką noriu tuo pasakyt, turbūt, kaip ir kiekvieną kartą viskas per tą patį. Rašau todėl, kad pamiršę visus šiuos nuostabius dalykus gyvenime, galėčiau jums vėl priminti. Žinau, kad patys geriausi momentai, dalykai, yra nemokami ir gali būt sukurti pačių jūsų. Kiekvienas galime džiaugtis, kad turim ką prisimint, kad turim kam paspaust nuoširdžiai ranką...

 

Priminimui: Neleiskit niekam užgožt paprasčiausių dalykų gyvenime, pamirškit visus reikalus, žaidime, gyvenime nors trumpam, o susitikę su artimais žmonėmis, pagalvokit, kokie jūs esat turtingi, matydami draugų šypsenas, kokie esat turtingi tiesiog būdami su jais. Gyvenime nėra nieko laikino, turbūt išskyrus pinigus, kurie verčia pamiršt kas gyvenime yra svarbiausia. Neleiskit, kad popierius ar metalo gabaliukas, teiktų jums daugiau laimės nei paprasčiausi ir geriausi dalykai gyvenime, kuriuos kiekvienas turime. One, peace, nepamirškit..

---

Jei bus skaitančių šis blogas bus kuriamas toliau

F`Costello