Kobe_Boss blogas

[Kobe_Boss 2]

Sveiki visi serverio žaidėjai, skaitytojai ir lankytojai! Taip serveryje esu naujokas, bet nebijau pasisakyti apie gyvenimą apie visa kita. Galbūt jums neįdomu, bet kam įdomu tas paskaitys. Iš anksto ačiū visiems skaitytojams! 

1. Pirmasis tikrasis įsimylėjimas ir galvos pametimas.

 
Pirmasis tikras įsimylėjimas ir galvos pametimas įvyko šių metų vasarą, o jei tiksliau tai baigiantis pirmam jos mėnesiui. Pradėsiu visą istoriją kaip buvo iki to įsimylėjimo. Na su ta mergina buvau pažįstamas jau apie 7 mėnesius, bendravau ir vėl nebendravau, vėliau vėl pradėjome bendrauti ir galiausiai ji pati pirma prisipažino, kad patinku ir kad norėtų būti su manimi. Taip aš jai irgi buvau neabejingas ir ji man tikrai labai patiko jau nuo seno, todėl aš jai taip pat prisipažinau, kad ji man patinka. Pradėjome artimiau bendrauti, tą patį vakarą ji netikėjai pasiūlė draugauti, aš nedvejodamas sutikau. Po mėnesio bendravimo supratau, kad ją vis stipriau pradedu įsimylėti, kad su kiekviena diena, net ne diena, o sekunde myliu ją labiau. Visą savo dėmesį atidaviau jai, dėl jos dariau viską, važinėjau pas ją, kaip tik turėdavau laisvo laiko ir kaip tik ji paprašydavo, susitardavome ir susitikdavome. Visą dieną praleisdavome kartu, juokėmės, kvailiojom, darėme viską kartu ir buvome laimingi, džiaugėmės gyvenimu. Bendravome šiltai, svajojome apie ateitį, kūrėme savo gyvenimą kartu, planavome viską nuo pat pradžių. Visi jos pasakyti žodžiai prilygdavo aukso vertei, ji man buvo mano gyvenimo šviesa, tik dėl jos kiekvieną rytą prabusdavau, tik dėl jos dariau viską, tik dėl jo aukodavausi ir jaudinausi, niekada nepasakydavau jai blogo žodžio, ji man buvo viskas.  Dėl jos buvau tiesiog pametęs galvą ir nieko aplink nemačiau tik ją.
 
2. Pirmasis širdies dūžis ir mylimosios praradimas.
 
Visada būna širdžiai gera, malonu, viskas atrodo tiesiog puikiai, gyvenimas einasi kaip "per sviestą", bet tiesiog būna, taip kad viskas pasikeičia labai greitai. Mano atveju viskas nutiko per naktį. Viskas žlugo ryte, kaip parašęs jai žinutę gavau labai ilgą paaiškinimą ir paskutinius kelis žodžius: "mes negalime būti kartu, todėl tau tariu sudie, myliu tave, bet mes nebebūsime kartu." Po šių žodžių aš buvau tiesiog sugniuždytas, nenorėjau su niekuo bendrauti, buvau užsisklendęs, galiu prisipažinti, kad net ir ašaros riedėjo, nesinorėjo nieko daryti tik gulėti ir sielvartauti. Bandžiau jos prašyti, kad toliau liktumėm kartu, bet ji vis tiek tvirtino, kad nebūsim kartu, taip mes ir nesame dabar kartu. O kodėl negalima būti kartu tikrai neatskleisiu. Išsiskyrėme su ja, bet palaikome ryšius ir iki dabar. Manau tai yra pagarba vienas, kitam. Ką galiu pasakyti, kad vienas ant kito už nugaros "stumti" tikrai yra negražu, jau geriau sutarti, palaikyti ryšius ir stengtis su visais sutarti, todėl aš taip ir darome, bendraujame ir stengiamės neprisiminti visko kas buvo, aišku tai sunku padaryti, bet stengiamės. 
 
Kam nepatiko mano gyvenimo pasidalinimas, praeikite ir nieko nekomentuokite. ačiū.
 
...................................................................................................................................................................................................................
 
Apie šias dvi temas daug neparašiau, nes viską rašiau glausčiau, bet kitos temos bus tikrai ilgesnės ir ne apie mano gyvenimą. 
 
...................................................................................................................................................................................................................
 
3. Mintys apie gyvenimą
 
3.1 Gyvenimas, tai laiko tarpas nuo gimimo iki mirties ir manau to niekas nepaneigs, nes toks ir būtų tiksliausias šios sąvokos apibūdinimas. Gyvenimas pateikia tau daug savęs išbandymų. Išbandymai būna įvairiausio spektro, bet paauglių tarpe dažniausiai išbandymai įvyksta nuo netikros meilės, nesėkmių moksluose ar patyčių artimoje aplinkoje. Po visų šių gyvenimo išbandymų ir kyla klausimas, kuris manau užduodamas dažniausiai ir klausiama savęs: "Kam iš vis gyventi?". Į šį klausimą galiu atsakyti labai paprastai ir aiškiai: "Gyventi verta dėl visų pirma dėl savęs, dėl savo ateities, dėl ateities planų, dėl savo svajonių, kurias turi ir dėl jų išsipildymo. Niekada nepamiršk, kad gyveni ir dėl savo šeimos, artimųjų, draugų ar savo mylimosios(-ojo). Šeima yra tavo tėtis ir mama, kurie tave užaugino, augina ir augins tave, kurie tau suteikė, suteikia ir suteiks šilumą, kurie tave mylėjo, myli ir mylės, kurie tave išvedė į pasaulį, nuvedė į pirmąją klasę ir dabar tavimi didžiuojasi, kad tu esi jų sūnus ar dukra. Tikri draugai, kurie su tavimi ėjo, eina ir eis iki gal, kurie tau niekada neatsuks nugaros, visada padės tau, supras tave, kuriems visada būsi, kaip šeimos narys. Aišku turi gyventi ir dėl savo mylimosios(-ojo). Šis žmogus dėl tavęs gali paaukoti visą savo gyvenimą, viską ką turi, visą savo laiką, dėmesį, meilę, šilumą ir kitus gražius dalykus atiduos ne kam kitam tik tau, nes tu jam esi pats svarbiausias šiame pasaulyje." 
Štai dėl ko verta gyventi, dėl visų šių mano išvardintų dalykų reikia gyventi, džiaugtis jais, nes ne visi šiuos dalykus turi ar gauna iš kitų. Reikia džiaugtis, kad kiekvieną rytą prabundi, reikia džiaugtis kiekviena nauja diena, lyg ji būtų paskutinė, tiesiog reikia džiaugtis visu savo gyvenimu, kad ir koks jis bebūtų žiaurus tau, tu turi ir privalai juo džiaugtis viskuo ką turi, kiekviena akimirka tau turi būti lyg auksinė, todėl džiaukis ja, kaip ir visu savo gyvenimu! 
3.2 Neretai dažnas paauglys pasako ir tokius žodžius: "Padariau klaidą, todėl man gyvenimas su*cenzūra*tas". Taip esu girdėjęs tokių pasakymų ir net keletą kartų buvau gavęs panašią žinutę iš draugo ir aš jam pasakiau: "Su*cenzūra*tas, nes pats pridarai klaidų, kurių negali ištaisyti, todėl visi puola taip pasakyti, o galiausiai puola į savižudybę. Savižudybė nėra būdas pagerinti savo gyvenimą, tai yra kvailiausias būdas padaryti savo gyvenimą geresniu, ji sugadina gyvenimą ne tik tau, bet ir tavo artimiesiems, draugams ar gyvenimo meilei. O jeigu savižudybė nepavyksta, apie tas pasekmės, net baisu pagalvoti ar rašyti... Nenukrypstant nuo temos sakau, kad jeigu suklydai ir negali ištaisyti klaidų, tiesiog pasimokyk iš jų, nebijok klysti daug kartų gyvenime, klysti žmoniška ir tik iš pačių klaidų gali suprasti ką padarei blogai vakar, ką gali geriau padaryti šiandien ir ką dar geriau galėsi padaryti rytoj. Nereikia nuleisti rankų padaryt klaidą gyvenime, nes nuleisdamas rankas tu pasiduoti prieš patį save ne prieš kitus. Suklupus visada reikia atsistoti ir parodyti kitiems koks esi stiprus, koks gali būti nepalaužiamas ir nenugalimas."
3.3 Truputis mano minčių apie kitų kišimąsi į kitų gyvenimą ir ką reiktų galvoti jei žmogus kišasi į tavo gyvenimą. Nereikia klausyti kitų, ką jie tau sako, tavo gyvenimas yra tavo gyvenimas ir kitiems žmonėms tavo gyvenimas turėtų rūpėti mažiausiai. Jeigu žmogui rūpi tavo gyvenimas ir jis kišasi į jį, tai jam tavo gyvenimas daug svarbesnis jei jo pačio, tavo gyvenimas įdomesni, žymiai geresnis jei jo, tai parodo koks tu esi nuostabus žmogus, jei į tavo gyvenimą kišasi kiti.
 

Ši dalis gali būti pildoma... Laukite tęsinio ir kitų dalių!

[Radler_Apple 15]

Jjack_West, šaunuolis esi kad pasidalinai savo gyvenimo dalimi, ir tu išdrysai tai parašyti viešai kur daug žmonių skaitys ir žinos tavo gyvenimo mažyte dalelyte, bet kiti gal kalbės tau už nugaros bet tu galės aukštai iškelęs galva sakyti, ,,išdrysk tu pasidalyti savo gyvenimo dalelyte jie moki kalbėti kitiems už nugaros" sėkmės rašant dar tokius blogus įdomu paskaityti.