Viena Meilė - blogas jums! :)

[One_Love 68]

Sveiki skaitantieji!

Atėjau čia su nežinia ir dvejonėmis, ne į žaidimą, o į skiltį. Niekas čia manęs nepažįsta, turbūt ir matė mane tik keletas. Serveryje esu pasiekęs - nieko. Apart DP žodžių, kad anketa buvo visai nebloga ir brandi. Bet ne, šiandien kalbėsiu ne apie tai, galbūt ir nesate pripratę skaityti tokio tipo blogų, kur nebus rašoma, apie pirmus pasiekimus ir nuomonę apie serverį. Mano akimis, tai tapo per daug banalu, čia atėjau, nes man patinka dilintis mintimis ir rašyti apie, tai, ką aš matau savomis akimis, man patinka dalintis mano pačio išgyvenimais, o tuo pačiu palinkėti, kad neklystumėt ir šiek tiek plačiau praregėtumėt, žinoma, gabus aš teist, bet gabus aš ir - įrodyt. Šitame serveryje nežaidžiu, nors kartais noras tikrai kyla, galbūt po tokių žodžių mane peiksit, bet turiu pretekstą "atsišaudymui", atkeliavau iš kito projekto, kuris dabar taisomas, per šias dienas gyvenime šiek tiek susikroviau temų apie, kurias norėčiau pakalbėt, bet negaliu rašyti ten, nes jis neveikia. 

O šiandien norėčiau pakalbėti tiesiog apie patį gyvenimą, apie supančius žmones, rutiną ir problemas.

Nežinau kodėl, bet šiandien atlikdamas pareigas mokykloje, pertraukos metu, atkreipiau dėmesį į suvargusią mokyklos valytoją. Ji pasirodė nuoširdi, paslaugi, mintyse žinojau, kad tokia ir yra. Teko matyti momentų, kai valant sporto salę, nesubrendę vaikai, "urodai", specialiai bando pataikyti ir užgauti moterį. Viena kartą situaciją pakeičiau, bet po kitos dienos pasirodo, kad daryti tai - beviltiška. Vienas vaikėzas, jau buvo apsiraminęs, bet dar tūkstantis robotų, bando iškelti save ir pagaminti "prikolą", kuris yra visiškai ne į tą pusę. O šiandien pagalvojau apie žmones vien dėl to, kad rodos, mes visur skubam, taip pat skubate jūs, skuba jūsų tėvai, močiutė, skuba - visi... Realiai prisipažinsiu, kad gyvenime keliauju jau devynioliktus metus, patyręs buvau daug, o mačiau dar daugiau. Tik gaila, kad nemačiau vieno - žmogaus, kuris būtų šimta procentų laimingas, kuris džiaugtųsi akimirkomis, nemačiau žmogaus gatvėj lyjant lietui šokančio, nebematau ir vaiko, kai lyjant lietui, kieme jis laksto tik su šortais ir taškydamas kiekvieną balą, dalinasi savo juoku. Pagalvojus dar plačiau, man liūdna, kad mes vis bėgame tikslo link, pamiršdami, kas yra svarbiausia, tai ką dar turime. Tie, kurie gyvena su tėvais, tie kurie turi nors šiek tiek laiko, džiaukitės juo, gyvenkit akimirkomis, būkit laimingi. Nes lekiant su mašina, žiūrint pro langą, aš matau tik žmones, kuriuos "kažkas" tampo už virvučių ir nurodinėja kelią, apart tas kelias, būtų pats svarbiausias gyvenime. Galbūt nuėjimas iki parduotuvės, gali būt kur kas geresnis, jei grotų muzika mūsų širdyse, jei mokėtumėme dažniau šypsotis, nes laikas, kurį praleidžiat nueidami, gali būti kur kas turtingesnis, nei laisvalaikis. Aplinka, sniegas, šalta žiema. Galime džiaugtis ir tuo, galime nebe atrodyti kaip numirėliai, kurie keliauja tuo pačiu taku kiekvieną dieną ir rodos, kad kiekvieną dieną jie atrodo vis liūdnesni. Žinau, kad rutina spaudžia ir mane, kad spaudžia kiekvieną iš mūsų, bet neleiskim, kad iš šalies atrodytumėm kaip "walkin` dead", galbūt kas nors pamatę jus su draugais šokančius ar garsiai besijuokiančius pagalvos - kaip gera girdėti ir matyti jaunus, linksmus žmones. Vertinkit akimirkas ir nepamirškit artimųjų. Rašydamas viliuosi, kad šis tekstas pasieks jūsų širdis, kad atsiras nors vienas suprantantis, nes aname projekte, tokių buvo, todėl pamaniau, kad savo mintims, galėčiau dalintis ir plačiau. Dėstykit nuomones, galim padiskutuot, nes įdomios temos, visada bus prasmingos mano gyvenime, ačiū už jūsų nuoširdumą, imkit ir manąjį!

 

 

[Refflex_White 2]

Patiko įdomu būtų išgirsti daugiau tokio tipo istorijų gal ne tik iš taves, bet ir kitų serverio žaidėjų.

[Aušrinė_Meow 14]

Tokie žodžiai kad net sugraudino. Ohh, kad būtu daugiau tokiu žmoniu kaip tu ir noretu išsakyti tai ką galvoja :))

[One_Love 68]

36 minutes prieš, Refflex_White said:

Patiko įdomu būtų išgirsti daugiau tokio tipo istorijų gal ne tik iš taves, bet ir kitų serverio žaidėjų.

Yra jūsų, bus ir manęs, būtinai pratęsiu, galbūt ne šiandien, bet visada plėsiu, ačiū, Tau, kad nepatingėjai paskaityt ir atidavei laiko man.

15 minutes prieš, Aušrinė_Meow said:

Tokie žodžiai kad net sugraudino. Ohh, kad būtu daugiau tokiu žmoniu kaip tu ir noretu išsakyti tai ką galvoja :))

Kaip gera ir tuo pačiu liūdna, gera dėl to, kad paliečiau ir mane suprato, ką aš labai vertinu, liūdna dėl to, kad vakaras kažkam liko be nuotaikos. Nuoširdžiai dėkoju už nuomonę, ačiū, kad sugaišai laiko ir jį atidavei man :)

[Kobe_Boss 2]

Na kaip sakei, kad tavęs niekas nepažįsta klydai. O aš tave žinau kuo puikiausiai ir tavo mintys yra tiesiog kažkas wow. Šaunuolis, kad sukūrei kažką tokio išskirtinio, pats esu paruošęs šiokį tokį blogą ir ruošiuosi pasidalinti juo. O tau sėkmės kuriant toliau jei bus dar papildymų. 

[Mrs Nobody 552]

Idomus tekstas. Šaunu, kad suvoki kaip kitam žmogui sunku ir supranti visa situacija, gerbiu tokius žmones, tik kad šiais laikais jų labai mažai. Nesustok ir toliau rašyk šitokius tekstus noriu dar kažką išvysti. 

[Matthew_James 33]

Sw, Tuti, ce Kuornis. Malonu matyt tavo rašliavas apie gyvenimą ir čia, paskaičiau, ir viskas ką perskaičiau, visai sudomino. Lauksiu dar tavo veikalų!

[Oliver_Brown 280]

Malonu skaityti žmogaus, kuris pasidalija savo naudingas mintis žmonėms blogą. Be galo išmintingas ir protingas žmogus, teko bendrauti. Norėčiau, kad ir toliau būtų pildomas šis blogas. 

[One_Love 68]

Prieš 1 Valandą, Kobe_Boss said:

Na kaip sakei, kad tavęs niekas nepažįsta klydai. O aš tave žinau kuo puikiausiai ir tavo mintys yra tiesiog kažkas wow. Šaunuolis, kad sukūrei kažką tokio išskirtinio, pats esu paruošęs šiokį tokį blogą ir ruošiuosi pasidalinti juo. O tau sėkmės kuriant toliau jei bus dar papildymų. 

Yeh, žmogus ir aš, klystu dažniau nei reikia, malonu žinoti, kad čia kažkiek esu matytas, o už šiltus žodžius - esu dėkingas. Vertinu tokius pasisakymus, nebijojimą drąsiai teigti ir reikšti savo nuomonę, dar kartą ačiū. Būtinai dalinkis, užlėksiu paskaityt!

Prieš 1 Valandą, Manuelis Noriega said:

Idomus tekstas. Šaunu, kad suvoki kaip kitam žmogui sunku ir supranti visa situacija, gerbiu tokius žmones, tik kad šiais laikais jų labai mažai. Nesustok ir toliau rašyk šitokius tekstus noriu dar kažką išvysti. 

Turbūt dėl to ir pasirinkau tokį slapyvardį, anksčiau buvau ir aš miręs, bet teko atsibusti ir tapti tuo, koks dabar esu

Prieš 1 Valandą, Matthew_James said:

Sw, Tuti, ce Kuornis. Malonu matyt tavo rašliavas apie gyvenimą ir čia, paskaičiau, ir viskas ką perskaičiau, visai sudomino. Lauksiu dar tavo veikalų!

Sveikas Kornį, ačiū, kad paskaitei, malonu ir tavo nuomonę matyt

44 minutes prieš, Gustis_Gustisss said:

Malonu skaityti žmogaus, kuris pasidalija savo naudingas mintis žmonėms blogą. Be galo išmintingas ir protingas žmogus, teko bendrauti. Norėčiau, kad ir toliau būtų pildomas šis blogas. 

Sveikas Gustį! nuoširdžiai ačiū už nuomonę, ačiū, kad paskaitei ir praleidai keletą minučių man! 

[Void 7]

Labai gražus tekstas, gražios mintys ir gražus jų dėstymas... Pats pastebiu, kad žmonės, ypač mūsų šalyje, vaikšto žemai nuleidę galvas ir monotoniškai, tuo pačiu liūdnu ritmu keliauja per gyvenimą, tiesiog egzistuoja. Kad ir kaip stengiuos būti kitoks, aplinka vis tiek veikia ir dažniausiai nugali patį mane. Pastebiu save niūrų, piktą visiškai be reikalo. Tada pamąstau, kad kartais reikia tiesiog apsižvalgyti, suprasti, kad gyvenimas yra gražus tiek savo minusais, tiek pliusais (kaip ir žmonės), todėl iš jo reikia imti pilnai viską ir džiaugtis tuo, ką turi. Daugiau šypsokitės, juokitės, mylėkit, mylėkitės, šokit, dainuokit, išliekit geras emocijas bei palikit kuo mažiau vietos blogoms,  ir patiems gyvenimas nušvis kitomis spalvomis! Darykit tai, kas jus pačius daro laimingus.

Ačiū teksto autoriui už tokias mintis, tikrai įdomu paskaityti ir įsigilinti.

 

[One_Love 68]

2 valandas prieš , Saint_Amid said:

Labai gražus tekstas, gražios mintys ir gražus jų dėstymas... Pats pastebiu, kad žmonės, ypač mūsų šalyje, vaikšto žemai nuleidę galvas ir monotoniškai, tuo pačiu liūdnu ritmu keliauja per gyvenimą, tiesiog egzistuoja. Kad ir kaip stengiuos būti kitoks, aplinka vis tiek veikia ir dažniausiai nugali patį mane. Pastebiu save niūrų, piktą visiškai be reikalo. Tada pamąstau, kad kartais reikia tiesiog apsižvalgyti, suprasti, kad gyvenimas yra gražus tiek savo minusais, tiek pliusais (kaip ir žmonės), todėl iš jo reikia imti pilnai viską ir džiaugtis tuo, ką turi. Daugiau šypsokitės, juokitės, mylėkit, mylėkitės, šokit, dainuokit, išliekit geras emocijas bei palikit kuo mažiau vietos blogoms,  ir patiems gyvenimas nušvis kitomis spalvomis! Darykit tai, kas jus pačius daro laimingus.

Ačiū teksto autoriui už tokias mintis, tikrai įdomu paskaityti ir įsigilinti.

 

ačiū... ačiū, kad supratai, kad atskleidei ir savąsias mintis, vertinu, tai tikrai labai, man rūpi nuomonės, man rūpi žmonės, kiekvienas esame įdomus, kiekvienas skirtingas, viską suvokiam kitaip, turbūt dėl to ir šilta, kad paliečiau kitą žmogų, kuris mąsto labai panašiai, kaip ir tu pats.  dėkingas.

[Passatas_Karamelinis 112]

Bloge parašei labai įdomų tekstą, kuris priverčia susimąstyti, galiu paspausti dešinę. Šaunuolis, kurk toliau.