Thomas_Hagen
Neaktyvus
-
30
Turinio skaičius
-
Užsiregistravo
-
Paskutinį kartą lankėsi
-
Nario efektyvumas
-
Vycka, man Thomas_Hagen sakė perduot, kad tu totalus daunas ir dūhas ir *cenzūra*, visokiausi blogiausi žodžiai skirti jums, čiampone!
-
1915 m. Velykos. Kaip pranešė Maskvos laikraštis „Utro Rossiji“, šventės išvakarėse vokiečių lėktuvai virš rusų apkasų išmėtė lapelius su prašymu per Velykas nešaudyti. Šis pasiūlymas iš pradžių sutiktas labai atsargiai. „Apgaus vokiečiai“, – sakydavo karininkai. Manyta, kad vos tik rusai pradės ruoštis Velykoms, priešas užgrius artilerijos ugnimi ar puls į ataką. Bet taip nenutiko. 1959 m. Sovietų Sąjungoje įkurta „Savanoriškoji liaudies draugovė“. Panašių „milicijos rėmėjų“ SSRS būta ir seniau, bet šįkart organizacija patvirtinta įstatymiškai, o jos veikla bei teisės reglamentuotos visasąjunginiu mastu. Draugovininkais galėjo tapti studentai-komjaunuoliai, gamyklų bei fabrikų darbininkai, žodžiu, visi kas netingėjo palaikyti viešąją tvarką. Žinoma, neretai tas „netingėjimas“ buvo pasiekiamas priverstinio „savanoriškumo“ būdu. Budėta laisvu nuo darbo metu, dažniausiai patruliuojant grupėmis. Kartais keli draugovininkai būdavo priskiriami prie milicininko. Jauni, fiziškai stiprūs komjaunuoliai sudarydavo „operatyvinius skrajojančius būrius“.
Draugovininkų brigados buvo suskirstytos rajonais, turėjo pažymėjimus, nešiojo raudonus raiščius ir už savo darbą galėjo tikėtis keleto papildomų išeiginių, nuotraukų gamyklos garbės lentoje ar kitokių paskatinimų. Na, ir šiaip pliusiukas prieš valdžią. Teigiama, kad 1972 m. SSRS buvo apie 7 milijonai draugovininkų, 1982 m. jų skaičius išaugo iki 13 milijonų. Tai yra, faktiškai draugovininku Sovietų Sąjungoje buvo maždaug kas 15-as gyventojas.Kad kai ateisiu į ts, kad mokėtum mintinai
-
gribex tu
-
Draugovininkų brigados buvo suskirstytos rajonais, turėjo pažymėjimus, nešiojo raudonus raiščius ir už savo darbą galėjo tikėtis keleto papildomų išeiginių, nuotraukų gamyklos garbės lentoje ar kitokių paskatinimų. Na, ir šiaip pliusiukas prieš valdžią. Teigiama, kad 1972 m. SSRS buvo apie 7 milijonai draugovininkų, 1982 m. jų skaičius išaugo iki 13 milijonų. Tai yra, faktiškai draugovininku Sovietų Sąjungoje buvo maždaug kas 15-as gyventojas.