Rokai, tu mūsų Rokai,
Už ką tu mus šitaip baudi?
Ir rodai ištroškusiam špygą,
Ir taip mums sunku tam serveryje.
Iš kur šitas pyktis ir kerštas,
Kaip lapas aš visas drebu.
Tu angelu sargu sutvertas,
Paleistas virš mūsų galvų.
Rokai, tu mūsų Rokai
Šviesuoli, trapiausia gėlė
Tave įrašysim į topus,
Esi naujo sampo žvaigždė.
Koks ilgas košmariškas kelias,
Kiek mus dar kankint ketini?
Ar baigsis draudimų upelis,
Tu širdį, Rokai, turi?
Mes gersime vandenį tyrą,
Gerai, kad galvoji už mus.
Rokai, tu mūsų Rokai,